Straipsnį parengė profesorius, habilituotas medicinos mokslų daktaras Vytautas Jonas Triponis
Rožė – ūmi odos infekcinė liga, kurią dažniausiai sukelia bakterija streptokokas (lot. streptococcus haemolyticus). Ši bakterija natūraliai tarpsta mūsų odoje, bet pradeda veikti tik susidarius palankioms sąlygoms. Uždegimas odoje greitai pereina į poodžio audinius.
Rožė diagnozuojama pagal šiuos simptomus:
- staigi pradžia;
- temperatūra, dažnai iki 39-40 °C, šaltkrėtis, bendra bloga savijauta;
- atsiranda ribotas, aiškiais kraštais (ne visada) odos paraudimas, kuris plinta vienodai į visas puses. Kraštas būna truputį pakilęs. Kartais atsiranda pūslės.
Rožė gali atsirasti bet kurioje kūno srityje, dažniausiai kojose, rečiau rankose, veide, pirštuose. Bakterija patenka per kartais net akimis nematomus odos pažeidimus, lėtines opas, ne visai sugijusias operacines žaizdas, vabzdžių įkandimo vietas, įbrėžus naminiams gyvūnams ar stipriau sužalojus odą, odos grybelio pažeistas vietas. Didesnė tikimybė susirgti rože gresia vyresnio amžiaus individams, kūdikiams bei žmonėms, turintiems nusilpusį imunitetą, pavyzdžiui, sergant cukriniu diabetu, gydantis cheminiais vaistais nuo vėžio.
Labai svarbus rizikos veiksnys yra galūnių patinimas, kai audiniuose susilaiko limfa. Tai būklė, kai pažeista limfinė sistema: operacijos metu limfmazgiai pašalinami iš krūties ar mažojo dubens organų.
Kojos gali smarkiai sutinti dėl giliųjų venų trombozės. Toks tinimas gali būti stebimas ilgai, daug metų praėjus po šios ligos. Patinimai būdingi ir išsiplėtusioms kojų venoms. Kartais jie kurį laiką išlieka ir po venų operacijų. Dėl širdies veiklos nepakankamumo, kojų patinimas būdingas širdies ligoms.
Infekcinis procesas, sergant rože, apima ir limfagysles. Jos gali būti pažeistos ilgam. Jeigu ūmiu laikotarpiu infekcija nenuslopinama, dalis limfagyslių nustoja veikti – galūnė gali likti šiek tiek patinusi. Dažniausiai patinimas stebimas ilgiau pasėdėjus, pavyzdžiui, kelionėje ar karštą vasaros dieną. Tačiau tai gali būti ženklas, kad rožė pažeidė tam tikrą dalį limfagyslių. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į specialistą, kuris nuspręstų, ar reikia kokio nors gydymo. Specialistas taip pat patars atkreipti dėmesį, kada ir kokiomis sąlygomis kojos ar rankos patinsta.
Patinimas, dėl sutrikusio limfos nutekėjimo, vadinamas limfedema. Dėl pažeistų limfagyslių limfa iš galūnės pasišalina lėčiau. Bakterijos odoje tūno neveiklios, o limfos sąstovio sąlygomis gali atgyti. Tokioje patinusioje galūnėje gali vėl pasireikšti rožė. Kiekvieną kartą vis atsinaujinanti rožė užakina papildomų limfagyslių ir didina galūnės patinimą, kuris gali tapti nuolatiniu.
Gydymo tikslas:
- kuo greičiau išgydyti odos ir poodžio uždegimą antibakterinėmis priemonėmis (antibiotikais);
- fizinėmis ir antibakterinėmis priemonėmis neleisti rožei kartotis.
Kai nurimsta uždegimas, išnyksta raudonis ir po gydymo antibiotikais praeina ne mažiau kaip 3 savaitės, gali būti taikomos limfos drenažą skatinančios fizinės priemonės. Šios procedūros taikomos tam, kad po rožės neliktų limfos sąstovio audiniuose, kuris gali tapti priežastimi infekcijai pasikartoti. Gydymas fizinėmis priemonėmis turi būti labai atsargus, jį privalo atlikti specialistas. Jei rožė pasikartojo, gydymas turi būti atliekamas ilgo veikimo penicilinais ir fizinėmis priemonėmis tam, kad limfa greičiau pasišalintų iš audinių.