Kviečiu pasinerti į kūrybinį žaidimą...
Šis žaidimas atves tave pas kažką....
1 Užuomina
„Kažkas, kas nėra tiksliai suprantama, kaip kažkas, sakykim, skrido padebesiais ir pokštavo. Kūrė lietų, kuriuo užliedavo nepasiruošusius praeivius, trankėsi žaibais, siuntė vėjo gūsius, kurie stipriai suveldavo plaukus, paprastai tariant nuobodžiavo, tai aš.“
2 Užuomina
„Kartą gyveno kažkas…… Savo vardą sugalvojo pati, pati sukūrė išvaizdą. Įdomiausia, ji buvo visur ir su kiekvienu iš mūsų.“
3 Užuomina
“Bėgu kaip išprotėjusi debesų viršūnėmis link nuostabių garsų, nuo kurių noriu šypsotis ir šėlti, nes žinau, ką pamatysiu. Pasidabinu žalia skara, mirkteliu tau, nenuobodžiauk.
Didelis status kalnas, mirgantis gėlėmis, plotelis rugiagėlių, lopinėlis ramunių, ant ilgų kotelių siūbuoja begalė smilgų ir žalia, žalia žolė. Kalno viduryje stūkso senas klevas, laiko išdidžiai iškėlęs galvą (kuris, man atrodė, irgi šypsosi). Ir kvapas. Kvapas mane užburia. Tai vasaros kokteilis, jame daug pienių, čiobrelių, smilgų, pievos. Ir ar žinai, ko dar? “
4 Užuomina
“Paaiškinsiu: aš esu su tavimi, kai tau nesiseka išsiverkti, nes pyktis gniaužią gerklę, padedu pravirkti arba atsirandu tada, kai persidirbi, ir neleidžiu miegoti, kai per ilgai ir daug dirbi ir niekur nespėji. Tada pakišu koją, kad pargriūtum ir susirgtum. Tu pyksti? O labiausiai man patinka padaryti tavo vaikus piktus, agresyvius, kad nesusišnekėtumėte vienas su kitais.”
5 Užuomina
“Gyvenimas yra kaip vandenynas – su potvyniais ir atoslūgiais. Žiūrėk, kai vanduo užlieja pievas, jam atslūgus pieva tampa derlingesnė. Taip ir žmogus, sąmoningai išsprendęs problemą, tampa atsparesnis, protingesnis. Ką manai? Kuičiuosi savo sijono kišenėse, ieškau patarimo, gal visgi toks yra. Radau, keistas patarimas. Mylėk gyvenimą tik tokį, koks jis yra, mylėk savo artimą, mylėk save. Negeisk per daug ir imk tiek, kiek gali panešti. Klausyk, kalbėkis, ir bus atlyginta. Išmok atskirti gėrį nuo blogio.”
6 Užuomina
“Staiga pasipurtau, šaunu į viršų, susirandu minkščiausią debesį ir klesteliu. Ištiesiu nugarą, nuleidžiu kojas, atpalaiduoju rankas ir susitelkiu į kvėpavimą. Įkvėpiu giliai per nosį, iškvepiu, klausausi tik savo alsavimo. Jaučiu savo kūną, jaučiu debesį, ir po truputį atsėlina rausva spalva, už jos žydra, dar toliau matau geltoną, vėl esu laiminga, nes grįžo mano spalvos, grįžo gyvenimas, nusiraminu. Taip pat grįžo ir mano paklydusios mintys.”
7 Užuomina
“Norint, kad funkcionuotų tvarkingai organizmas, reikia suvokti, kad jis nėra molio gabalas. O tai reiškia – rasti laiko sau. Laikas sau yra tvarkingai maitintis, sportuoti ir prieš pradėdama pykti stabtelėti ir savęs paklausti ar verta rėkti. Visada sąmoningai stabtelėti, prieš bet ką darant, o ne paleisti į laisvę besiplaikstančias emocijas. Kuriomis esame labai įpratę spjaudytis reikia ar nereikia. Tiek to, miegok, nelysiu į tavo sapnus, ryt ieškosiu naujos istorijos apie maistą, judėjimą ir dar apie šį bei tą. Bandysime keliauti toliau.”
Spėkite, kas slepiasi už užuominų, ir dalinkitės savo versijomis komentaruose.
Kas savaitę atskleisime vis naujų detalių, o metų pabaigoje geriausiai priartėjusio prie teisingo atsakymo lauks prizas.
Laukiame jūsų minčių!
Visus atsakymus rasite čia..
21 Comments
Kaip įdomu! Dar sunku sugalvoti… lauksiu kitų užuominų
Galbūt planuojate ar ruošiate užsiėmimus jaunimui?
Paveikslo herojė labai jau panaši į Žydrą. Tai turbūt tas kažkas ir bus ji !
Minčių įkvėpimo gūsis,man kol kas:))
Gera mintis pletoti, manau bus smagu sulaukti finiso. Man kyla asociacija su vaikyste.
Visai pritarciau, kad vaikyste, bet gal sakyciau, kad cia emocijos?
Laukiu daugiau uzuominu
Pirmas įspūdis metų laikų keitimasis:)
Antra užuomina pakeitė minčių kryptį… gal tai esame mes patys? Kiekvienas iš mūsų?
Rudeniškas oras
O aš vis tiek galvoju, kad tai yra metų laikai
Vaizduotės ir minčių galia.
Man visai panašu į sapną
Vasara
Dievas?…
Gamta – atrodo ji keičiasi vis ir būna nusidažo įvairiomis spalvomis. Ji kartais ir susargdina, jeigu lakstai plikais kaklais ar atidaryta gerkle 🙂
Sunku pasakyti.
Pirma, kas atėjo į galvą žvilgtelėjus į paveikslą – tai Gedimino prospekto, panelė ROŽYTĖ. Kažkas mielo ,bet kartu ir graudaus,liūdnoko.
Bet kai skaitau užuominas, manau, kad tai turėtų būti kur kas sudėtingiau.Kai kurias skaitant, į galvą ateina žodis KARMA….. Žiūrėsim, kas bus toliau
Štai, susidomėjusi, aš manau, kad šiame keistoje užuominoje pabudęs irgi koks toks gyvenimo kokteilis – daug neįdomių dalių, kurios kartais ir niekur nepateka. Pirmoji užuomina skamba kaip koks toks pavasarinis šūkštukas, bet antra, apie gėrį ir blogį, jaučiau skonis kaip pabudęs po liūdnapūko. Man atrodė, kad štai ir yra tas senas klevas – pats gyvenimas, ir kartais turi iškelti galvą, kad atliktų savo ramunių funkciją. Labiausiai patinka pirmoji dalis – šiems laikams pritaikytas kokteilis, tada ir nereikės niekieno išsiversti! 😉
Gal tai sąmoningumas? Ar protas?
Noriu pritarti Silvijai, kad tai sąmoningumas. O paskui iš to kyla “vidinė ramybė” (kaip sakė meistras Sifu iš filmuko Kungu fu panda).
Sąmonė! Manau, kad tai sąmonė. Arba pasąmonė, tas pats. Iš pirmų užuominų atrodė, kad tai jaunystė – šviesu, gražu, džiaugsminga, bet kitos užuominos nuvedė į šoną. Septintojoje sakoma, kad ji į sapnus nelenda, bet kitą rytą ir vėl pasirodys.