Straipsnį parengė kineziterapeutė–limfologė Žydra Markevičienė
Menopauzė – gyvenimo etapas
Gyvenime susiduriame su įvairiais jo etapais, pasižyminčiais specifinėmis savybėmis. Dažnas laikotarpis yra plačiai aprašomas literatūroje, analizuojamas mokslininkų ar medikų. Tačiau vienas moters gyvenimo periodas sulaukia kur kas mažiau dėmesio nei turėtų. Tai – menopauzė.
Kodėl būtent norėčiau akcentuoti menopauzę? Nes pati esu moteris, susidūrusi su šiuo įdomiu periodu. Be to, esu medikė ir kasdien susiduriu su pacientais, kurių sutrikimai atsirado būtent menopauzės metu.
Kokie tai sutrikimai? Nemiga, nuotaikų kaitą, depresija, kelių skausmai, smulkiųjų sąnarių skausmai, nuovargis, pastovūs širdies permušimai. Žinoma, galite sakyti, kad jums vos 20 metų ir visus šiuos išvardytus požymius jau turite, bet tai bus kiek kitokios ligos eiga ar kiek kitokia simptomatika.
Savo pasakojimą apie šį laikotarpį pradėsiu trumpu eilėraščiu:
Žinau, kad tu ateisi,
Tik nežinau kada.
Ir nežinau kokia tu būsi,
Ir nežinau kokia aš būsiu.
Ar aš bijau?
Gali būti…
Žinau, tik tą dieną kaip tu ateisi:
– Mane staiga išpils prakaitas,
– Išmuš veidą raudonis,
– Staiga apleis jėgos,
– Dėl niekų nerimausiu dar labiau,
– Gal apsipilsiu ašaromis, kad diena pasibaigė,
– Gal griūdama kažką susilaužysiu
– Gal tapsiu stora kaip burinis laivas, kuris iškėlęs bures plaukia per vandenyną, o aš su savo burėmis plauksiu per gyvenimą.
Kokia aš tapsiu, kai tu ateisi?
Prašau vieno – būk mano drauge. Juk mudvi gyvensime ilgai ilgai kartu.
Suteik man žinių, kad aš tave pažinčiau, tada mums bus lengviau būti kartu.
Kas yra menopauzė?
Mokslinis apibrėžimas skamba maždaug taip – lytinių hormonų kiekio ir jų santykio svyravimas. Menopauzės metu pradeda mažėti moteriško lytinio hormono estrogeno gamyba. Tuo metu pasijuntame tarsi paaugliai, kurie nesusitvarko nei su savo kūnu, nei su emocijomis.
Aš niekada nesuprasdavau, kaip galima nesusitvarkyti su savomis emocijomis, kaip jos gali svyruoti. Atrodė, kad viską teoriškai žinau ir reikia tik vykdyti tam tikrus punktus, kurie padėtų pragyventi šį laikotarpį. Iš savo pacienčių išgirdau apie įvairius negalavimus, kuriuos iššaukė menopauzė ir su kuriais joms tenka kariauti. Daug diskutavau su ginekologėmis, psichologėmis ir viskas atrodė taip paprasta. O kaip aš klydau…
Menopauzės simptomai
Menopauzės metu mus pradeda varginti šie simptomai – dirglumas, nuotaikų svyravimai, karščio bangos, padažnėjęs širdies plakimas, naktiniai prakaitavimai, miego sutrikimai, sulėtėjusi medžiagų apykaita, kojų tinimas (limfostazė). Į visą tai pažvelgus atrodo, kad esame ligoniai ir jau beveik ruošiamės mirti, o visa tai viso labo tik hormonų krečiamos išdaigos, su kuriomis reikia išmokti gyventi.
Noriu pasidalinti savo patirtimi. Įsivaizduokite, konsultuoju pacientą ir staiga dingsta jėgos, sunku kalbėti ar net sukaupti dėmesį. Tuo pačiu metu veidą išpila raudonis, atrodau kaip virtas vėžys. Kaip manote, ką galvoje pacientas? Ir aš nežinau, ką jis galvoja. Jaučiuosi bjauriai, noriu pabėgti. Tada supratau, kad turiu emociškai susiimti ir nekreipti dėmesio į šį svyravimą. Nebuvo lengva, bet atradau, kad turiu atsistoti ir nueiti prie kriauklės atsigerti vandens arba bent jau tiesiog atsigerti vandens. Ką tai duoda? Pirmiausia, ženkliai greičiau grįžta jėgos ir veido spalva tampa normali. Beje, jūsų darbo vieta arba namai turi būti pakankamai vėsūs.
Nuotaikų kaita ir menopauzė
Pakalbėkime ir apie patį baisiausią simptomą – nuotaikų kaitą. Sąmoningai suvoki, kad rėkti nereikia, kad tu esi visiškai neteisi, bet negali susilaikyti – vis tiek rėki. Nemaloniausia viso šio emocijų antplūdžio dalis yra ta, kad sąmoningumas ir supratimas čia nepadeda. Nuo to kenčia tau artimi žmonės. Norint tai suvaldyti, pirmiausia, reikia nepervargti, sumažinti gyvenimo tempą ir būtinai turėti mėgstamą užsiėmimą, kuris suteiktų poilsį smegenims. Rekomenduočiau prieš paleidžiant į pasaulį neracionalias emocijas stabtelėti ir sekundę patylėti. Tai irgi padeda.
Kiti simptomai
Trečias nemalonus aspektas, su kuo mes susiduriame, yra sąnariu skausmai. Vienas vienintelis vaistas yra pastovus judėjimas – važiavimas dviračiu raižyta vietove, ėjimas pasivaikščioti nelygiu keliu ir būtinai lauke, blogiausiu atveju daug kartų lipti laiptais, kvėpavimo pratimai.
Ketvirta – svorio augimas. Tai visų moterų siaubas. Labai dažnai girdžiu moteris sakant – tik pažiūrėjau į maistą ir jau du kilogramai. Tiesiog privalome įsikalti sau į galvą nedėti į burną visko, kas yra po ranka. Juk gyvename ne tam kad valgytume, o tam, kad gyventume.
Penktas simptomas – limfostazė, tinsta kojos. Šis susirgimas gąsdina visus labiausiai, nes Lietuvoje dar nėra įprastas ir dažnai girdimas. Jo metu organizmas kaupia skystį, kuris dėl esamų sudėtyje baltymų tampa klampus. Šiam sutrikimui įtaką dažniausia daro hormonai, viršsvoris ir neaktyvus gyvenimo būdas.
Gyvenimo būdas – esmė
Svarbiausia suprasti, kad šiuos laikotarpiu labai svarbu pakeisti savo gyvenimo būdą. Žinau, tai nėra lengva, tačiau būtina. Tai yra laikotarpis, kuris jus lydės visą likusį gyvenimą. Sudėlioti mintis ir duoti konkrečius patarimus gali ginekologė/as, šeimos gydytoja/s ir, žinoma, kineziterapeutė/as. Svarbiausia prisiminti, jog judėjimas daro stebuklus. Menopauzė nėra liga, o tam tikra būsena, už kurią esame atsakingos pačios.
Specialisto rekomendacijos
– Pirmiausia suprasti, kad šie negalavimai nėra ligos, o nepatogumai, kuriuos pačios daugiau ar mažiau galite pašalinti.
– Suprasti, kad dar nesate senos. Tai tik tam tikras gyvenimo tarpsnis, kuris jums indikuoja, jog jau viską gyvenime padarėte ir dabar turite įgyvendinti visas savo svajones, kurias buvote giliai paslėpusi. Pagaliau neskubėk, juk nebūtina visų langų išvalyti iškart, skirk daug dėmesio sau, mylėk save.
– Pasirūpink, kad valgytum protingai ir intuityviai, nes nuo to priklauso tavo svoris ir naktiniai prakaitavimai. Karšio bangas ypač suaktyvina persivalgymas, raudonas vynas, aštrus maistas, sutrikęs virškinimas.
– Nuotaikų svyravimus padės reguliuoti poilsis, nepersidirbimas, pastovus judėjimas.
– Skausmus ir nuotaiką sutvarko treniruotės. Tik nepulkite į kraštutinumus – viską ką darote, darote dėl savęs, todėl kiekviena treniruotė (judesys) turi teikti labai daug malonumo ir tapti kasdieniniu ritualu. Gerai apmąstykite, koks judesys jums suteiks džiaugsmo. Gal šokiai, gal vaikščiojimas, o gal joga?
– Visa tavo mintis gali sudėlioti kineziterapeutas arba treneris. Susiraskite tinkamą specialistą ir nueikite su juo pasikalbėti. Išklausęs jūsų mintis specialistas padės sudėlioti galvoje kilusį chaosą.
TAVO GERA SAVIJAUTA TURI PRASIDĖTI NUO POZITYVAUS MĄSTYMO.
