Visi žinome, kaip atrodo srauni upė. Limfa man asocijuojasi būtent su upe, tik nesraunia, o ramia, lėta. O dabar įsivaizduokime, jog į upę įgriuvo medis (atsirado organizmo pakenkimas), aplink medį pagausėjo vandens (aplink pakenkimą susitelkė didesnis kiekis limfos, nes viena iš limfos funkcijų yra apsaugoti organizmą). Vanduo judėdamas išjudina medį ir medis pašalinamas iš kelio – taip veikia sveika limfa. O dabar pažiūrėkime kas atsitinka su medžiu, kai vanduo (limfa) neturi jėgų (kai funkcija yra pažeista). Aplink medį vis gausėja vandens (aplink pažeidimą vis gausėja limfos kiekio), vanduo tampa tirštesnis, nešvaresnis ir po truputį sustoja (limfa darosi klampesnė). Vietoje gražios upės laikui bėgant atsiranda pelkė, kurioje knibžda įvairių kenksmingų mikroorganizmų. Limfostazės atveju šie mikroorganizmai – stafilokokas, kuris iššaukia rožės susirgimą, lydimą aukštos temperatūros ir antibiotikų gausos. Šiame straipsnyje anatomiškai apžvelgsime minėtą upės alegoriją.

Limfedema

Limfologija – tai mokslas, tiriantis limfinę sistemą, limfotaką bei homeostazę (organizmo vidinę terpę).

Limfinė sistema – viena iš sudėtingiausių sistemų žmogaus organizme, kuri funkcionuoja kartu su visa kraujotakos sistema. Tai sistema, atliekanti organizmo apsaugines ir gyvybines funkcijas. Per ją šalinami metabolizmo produktai ir skysčiai iš audinių. Jai priklauso limfagyslės, limfmazgiai, limfinis audinys ir limfoidiniai organai (tonzilės, blužnis, užkrūčio liauka ir t.t.). Limfinė sistema skirstoma į keturias dalis:

  • limfa formuojasi limfagyslėse;
  • limfą neša limfocitai – imuninės ląstelės;
  • limfa surenkama ir filtruojama limfmazgiuose;
  • limfa iš limfagyslių patenka į kraujotakos sistemą.

Svarbiausi limfos struktūriniai elementai – tai kraujo kapiliarai, jungiamasis audinys ir limfiniai kapiliarai:

  • Aplink ląsteles, jungiamajame audinyje, vyksta medžiagų apykaita, ten pat ji ir išvaloma.
  • Jungiamasis audinys (yra 5 skirtingos jo rūšys) yra sudarytas iš skaidulų ir ląstelių. Jungiamąjį audinį „vagoja“ prelimfiniai kanalai.
  • Jungiamajame audinyje yra susiformavę ir limfiniai kapiliarai.

Pav. 1 limfiniai kapiliarai

Limfa tekėti pradeda jungiamajame audinyje – jame esančiuose limfiniuose kapiliaruose. Iš limfinių kapiliarų ji patenka į limfagysles, o iš jų – į artimiausius limfmazgius.

Limfos sudėtis smarkiai pasikeičia, kol ji, tekėdama daugybe limfmazgių, pasiekia krūtininėje esančias venas ir taip patenka į kraujotakos sistemą.

Pav. 2 limfmazgis

Limfmazgiai yra ne tik limfinės apytakos sistemos dalis. Tai ir imuninės sistemos dalis.

Ligų ir įvairių sutrikimų gali atsirasti įvairiose limfotakos sistemos vietose. Visa tai gali sutrikdyti ir limfos susidarymą, ir jos tėkmę. Tokiais atvejais į limfą patenka daug proteinų – ji ima kauptis audiniuose, dažniausiai galūnėse. Taip susiformuoja limfedema.

Limfedema – limfos tekėjimo sutrikimas, traktuojamas kaip nenormalus baltymais turtingo skysčio susikaupimas tarp ląstelių, sukeliantis lėtinį uždegimą, tinimą ir fibrozinio audinio formavimąsi. Limfinė edema gali pažeisti bet kurią kūno vietą – kaklą, veidą, lytinius organus, žarnyną. Dažniausiai pasitaiko galūnių limfinė edema.

Pav. 3 limfinė sistema

Sutrikusi limfotakos sistema nebegali atlikti savo paskirties. Audiniuose ima kauptis skystis, kuris sutrikdo ir medžiagų apykaitą. Gali atsirasti fibrozė – limfedema sukelia kitas edemos (audinių tinimo) rūšis.

Limfedema yra savita, lėtinė odos, poodžio ir vidinių organų liga. Negydoma ji progresuoja. Ji gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, bet dažniausiai – galūnėse. Pavymui šio sutrikimo neretai atsiranda ir kitų susirgimų, pavyzdžiui, venų ligos, „rožė“ (odos uždegimas) ir kitos.

Šaltinis: Földiklinik – Specialist Clinic for Lymphology, ,,What is Lymphangiology?” Mokymų medžiaga, Földiklinik GmbH & Co. KG.

Similar Posts

Parašykite komentarą