Straipsnį parengė kineziterapeutė Karolina Aleknavičienė
Kvėpavimas – mūsų pačių vidinis potvynis. Jis toks pat automatinis kaip bangos, besiritančios į krantą, ir toks pat svarbus žmogui, kaip ir širdies plakimas. Tai pirmas svarbus gyvybės įrodymas, pirminis įkvėpimas prieš naujagimio verksmą. Mums nereikia mokytis kvėpuoti – tai tiesiog atsitinka, bet galime išmokti sąmoningai panaudoti kvėpavimą sveikatos bei savijautos gerinimui. Šiame straipsnyje aptarsime limfą ir limfinės sistemos darbo koreliaciją su sąmoningo kvėpavimo praktikavimu.
Gilus kvėpavimas ir limfinė sistema yra glaudžiai susiję. Sąmoningas kvėpavimas peržengia mechaninį judesį. Paviršinis kvėpavimas ne tik nepakankamai prisotina organizmą deguonimi, bet ir sukuria fizinę bei psichinę įtampą, kurią sukelia toksinų kaupimasis organizme. Paviršinis kvėpavimas mus lėtai žudo, nes susikaupę toksinai perkrauna mūsų organizmą. Tuo tarpu gilus, sąmoningas kvėpavimas mus gydo.
Limfinės sistemos tekėjimą palaiko dvi funkcijos – skeleto raumenų judėjimas ir gilus kvėpavimas. Nors skeleto raumenų judėjimas laikomas pagrindiniu limfinės sistemos ,,siurbliu”, gilus kvėpavimas yra vienodai svarbus, o kartais net svarbesnis.
Remiantis modernios limfologijos mokslo pradininko Michael Foldi pastebėjimais, limfinio skysčio judėjimas didelėse limfagyslėse nėra pastovus – judėjimui didelę įtaką daro ne kas kitas, o mūsų kvėpavimas. Dr. Foldi tęsia, kad įkvėpimas padeda skysčiui grįžti į viršutinę tuščiąją veną (vena cava superior), per kurią limfos skystis patenka į širdį. Nepaisant to, skysčių grįžimas iš kojų stabdomas įkvėpus, nes diafragma pilvo srityje juda žemyn. Iškvėpimo metu cisterna chyli išteka į krūtinės ląstos lataką, leisdama limfai tekėti kito įkvėpimo metu į venų kampą (įskaitant viršutinę tuščiąją veną). Limfos grįžimas, kurį sukelia įkvėpimas ir iškvėpimas, tuo pačiu metu sukuria siurbimo efektą, kuris išjudina limfą iš kojų.
Tęsdamas tyrimus, Daktaras Jackas Shieldsas septintajame tarptautiniame limfologijos kongrese atliko tyrimą, kuris užtvirtinimo prielaidas apie pagrindinį limfos tekėjimo variklį – gilų diafragminį kvėpavimą. Jo išvados parodė, jog gilus diafragminis kvėpavimas skatina limfos sistemos valymąsi, sukurdamas vakuuminį efektą, kuris traukia limfą per kraują.
Sąmoningas kvėpavimas daugiausia priklauso nuo diafragmos panaudojimo. Giliai kvėpuojant, įkvėpimas įvyksta susitraukus diafragmai, kuri išsilygina ir nusileidžia link pilvo organų, tuo pat metu juos suspausdama. Iškvėpimas paprastai yra pasyvus judėjimas. Iškvėpimo metu diafragma atpalaiduoja pilvo spaudimą ir tuo pačiu metu pakelia ir suspaudžia plaučius, kol jie grįžta į natūralią kupolo formą.
Tiek įkvėpimas, tiek iškvėpimas sukelia natūralų vidaus organų masažą. Gilus kvėpavimas pagerina pilvo organų funkcionalumą, tačiau jis taip pat ritmiškai suspaudžia ir atpalaiduoja – kaip pumpuojant limfinę sistemą visuose pilvo organuose.
Gilus kvėpavimas ir limfinė sistema veikia vieningai, nes ilgas ir lėtas kvėpavimas efektyviai skatina limfos tekėjimą. Sąmoningas kvėpavimas taip pat ypač padeda tiems, kurie serga lipedema ir limfedema. Padidėjęs limfos tekėjimas per krūtinės ląstos lataką padidina intersticinio skysčio pasisavinimą, o tai savo ruožtu turėtų sumažinti edemą. Sąmoningas kvėpavimas padeda pašalinti toksinus, gerina medžiagų apykaitą, padeda žarnyno limfmazgiams pasisavinti riebalus, taip pat stiprina organizmo imuninę sistemą
Sąmoningo kvėpavimo pratimo pradedantiesiems pavyzdys
1. Pirmiausia, suraskite patogią padėtį. Pageidautina gulėti, nors tiks ir sėdėjimas (stovint galite nukristi, jei labai atsipalaiduosite).
2. Tuomet vieną ranką uždėkite ant krūtinės, o kitą – ant pilvo. Lėtai įkvėpkite pro nosį ir pasistenkite išpūsti pilvą, tuomet lėtai pro burną iškvėpkite sutraukdami pilvo raumenis.
Jūsų uždėtos rankos jums padės suprasti, ar įkvėpiate pilvu, ar krūtine.
3. Kai jau priprasite prie kvėpavimo pilvu, galime pradėti duoti nestiprų pasipriešinimą įkvėpiant, ir šiek tiek stipresnį pilvo paspaudimą iškvėpiant.
4. Nepersistenkite, pradedantiesiems užteks 5 sąmoningo kvėpavimo kartų, kad neapsisuktų galva.
Šaltiniai:
„Foldi’s Limphology for Physicians and Lymphedema Therapists“ – 2 leidimas.
Dr. Jack W. Shields, MD „Limfos, limfos liaukos ir homeostazė. Limfologija“, v25.
