Straipsnį parengė Ingrida Kuprevičiūtė – gydomosios mitybos specialistė, „Gydanti lėkštė“ įkūrėja.
Tikriausiai visi puikiai prisimenam laikus, kai tiek daug reikšmės maistui nesuteikdavome. Svarbiausia būdavo, kad tik to maisto apskritai būtų ant mūsų stalo. Ir į maistą dažnas iš mūsų žiūrėdavome tik kaip į „kurą“, suteikiantį mums energijos. Tačiau šiuolaikinė medicina, tirdama maistą iki smulkiausių jo sudedamųjų dalių, atskleidė sąsajas tarp maisto ir sveikatos ir parodė, kaip skirtingos maistinės medžiagos veikia kūno sistemas, kokią įtaką maistinių medžiagų trūkumas turi ligų atsiradimui, bei įrodė, kad maistas, kurį valgome, turi tiesioginę įtaką mūsų savijautai ir sveikatai. Todėl ir savo veiklos pavadinimu norėjau atkreipti žmonių dėmesį į tai, kad maistas tikrai gali gydyti ar bent jau stipriai prisidėti prie mūsų geresnės savijautos.
Savo darbinėje veikloje konsultuodama žmones pastebiu, kad sudėtingiausia būna suvartoti pakankamą kiekį daržovių. Todėl norėčiau su jumis pasidalinti patarimais, kaip tų daržovių į savo mitybos racioną įtraukti daugiau, kokios daržovės yra pačios naudingiausios, kodėl svarbu jų įvairovė ir dar nemažai kitų dalykų pasistengsiu paliesti šiame straipsnyje.
SVARBU ĮVAIRUMAS, SEZONIŠKUMAS, KOKYBĖ
Per penkerius veiklos metus teko apkeliauti labai daug Lietuvos miestų ir pravesti šimtus paskaitų. Kai pradėdavau šnekėti apie daržoves, beveik visada išgirsdavau tą patį klausimą „Bet daržovės juk labai užterštos, ar nėra kenksminga jas valgyti?“ Tai sukeldavo man šypseną, nes kažkodėl niekada niekas paskaitose manęs nėra paklausęs, ar galima valgyti duoną dėl jos užterštumo. Juk grūdus lygiai taip pat purškia ir net, dažnu atveju, labiau nei daržoves.
Renkantis daržoves labai svarbu atkreipti dėmesį į keletą dalykų – kuo dažniau rinktis vietines, sezoniškas daržoves. Pavyzdžiui, dabar rudenį turime gausų kopūstų, morkų, burokėlių, ropių, pastarnokų, cukinijų, moliūgų, baklažanų, žiedinių kopūstų, brokolių, pomidorų derlių. Tad jas ir reikėtų kuo dažniau įtraukti į savo mitybą. Artėjant žiemai vis dažniau turėtų ant stalų atsirasti raugintų daržovių.
Įvairios daržovės – svarbu
Kadangi kiekviena daržovė yra unikali, jų maistinė vertė irgi labai skiriasi. Tad siekiant užtikrinti, kad mūsų organizmas gautų pakankamą vitaminų, mineralų ir kitų maistinių medžiagų kiekį, būtina valgyti įvairias daržoves ir neapsiriboti tik keliomis mėgstamiausiomis, pavyzdžiui, bulvėmis ir agurkais.Kas liečia daržovių kokybę, man labai patiko Amerikoje įgyvendinta idėja, kai kiekvienais metais Aplinkosaugos darbo grupė (angl. Environmental Working Group, EWG) paskelbia „švariausių“ ir „purviniausių“ (linkusių daugiausiai prikaupti pesticidų ir kitų kenksmingų medžiagų) daržovių ir vaisių sąrašą. Pavyzdžiui, 2021 m. Amerikoje „purviniausių“ daržovių penkioliktuko sąraše yra atsidūrusios tokios daržovės kaip špinatai, lapiniai kopūstai, paprikos, salierai, pomidorai, bulvės, salotos. „Švariausių“ penkioliktuke šiais metais galime rasti šias daržoves: avokadus, svogūnus, baklažanus, šparagus, kopūstus, brokolius, žiedinius kopūstus. Žinant tokią informaciją, pirkėjas gali atitinkamai koreguoti ir savo pirkimo įpročius, pavyzdžiui, perkant kažką iš užterščiausių daržovių sąrašo, pirkti tokias daržoves tik ekologiškas.
Kokybė
Džiaugiuosi gyvendama Lietuvoje, nes mūsų šalyje kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse maisto kokybė yra tikrai griežtai kontroliuojama. Žymiai griežčiau nei Amerikoje. Kiekvienais metais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tikrina, ar rinkai tiekiamos šviežios daržovės yra saugios vartoti. Be to, daugelis gali galvoti, kad prekybos centruose daržovių kokybė yra prastesnė nei turguose, kai dažnu atveju yra atvirkščiai, nes prekybos centrai imasi papildomų priemonių tikrinant daržoves, siekdami užtikrinti jų kokybę, kai dažnu atveju turguose yra nustatomi tokie pažeidimai kai yra pateikiama netiksli/klaidinga daržovių kilmės šalis ir pan. Todėl turėtume nustoti bijoti pirkti daržoves prekybos centruose.
Idealiausiu atveju, žinoma, būtų užsiauginti daržovių patiems, jei tokių galimybių nėra, dabar jau galima rasti Lietuvoje nemažai ekologinių, biodinaminių ūkių, kuriuose tikrai galite rasti išskirtinės kokybės produktų, bet jei tokių galimybių neturite, kaip ir minėjau, nebijokite pirkti ir didžiuosiuose prekybos centruose.
KAIP PADIDINTI SUVARTOJAMŲ DARŽOVIŲ KIEKĮ
Daržoves mes turime valgyti visus metus. Ir jų suvartojamo kiekis neturėtų skirtis priklausomai nuo sezono. Tikriausiai daugeliui iš jūsų teko susipažinti su kampanija „Penki per dieną“, raginančia mus suvartoti NE MAŽIAU KAIP penkias porcijas daržovių ir vaisių per dieną. Tai yra pats minimaliausias kiekis, bet norint palaikyti optimalią sveikatą, tikriausiai, reikėtų šnekėti apie 7-10 porcijų. Perskaičius šiuos skaičius, gali atrodyti, kad apskritai to neįmanoma pasiekti. Puikiai atsimenu atvejį, kai Šilalėje vedžiau paskaitą širdies ligomis sergantiems žmonėms ir kai pateikiau šią rekomendaciją, jie garsiai visi pradėjo juoktis ir sako: „Ingrida, o kada mums dirbti? Mes visą dieną valgydami tikriausiai nesuvalgytume tokio kiekio.“ Todėl norėčiau iš karto paaiškinti, kas yra ta viena porcija. Vidutiniškai viena vaisių ar daržovių porcija yra apie 80 g. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, pateiksiu kelis vienos porcijos pavyzdžius:
- 1 puodelis žalių lapinių salotų
- 1/2 puodelio nelapinių daržovių
- 1/2 puodelio virtų daržovių
- 1/2 puodelio šviežiai spaustų daržovių sulčių
- pusė avokado
- 1 morka
- 1 didelis pomidoras
- 1 vidutinis svogūnas
Kaip matote, tą dešimt porcijų yra tikrai įmanoma suvalgyti, bet, be abejo, tai reikalauja mūsų sąmoningumo ir stengimosi. Bent jau kol tai taps įpročiu.
Kad tą būtų lengviau įgyvendinti aš dažniausiai vadovaujuosi keliais principais:
1. Nežiūriu į pusryčius kaip į kažkokį išskirtinį dienos valgį.
Ką turiu omeny tai sakydama? Nuo vaikystės esame įpratę, kad mūsų pusryčiai būtų labai skirtingi nuo pietų ar vakarienės. Įprasta pusryčiams valgyti įvairias košes, jogurtą, varškę ar sumuštinius. Bet norint padidinti suvartojamą daržovių kiekį savo mityboje, turėtume keisti ir savo požiūrį į pusryčius. Puikiausi pusryčiai gali būti tiek kiaušinienė su didžiule lėkšte salotų šalia, tiek cukinijų blyneliai ar tiesiog salotos su nedideliu mėsos ar žuvies gabalėliu. Netgi ta pati daržovių sriuba gali būti patiekiama pusryčiams.
2. Su kiekvienu patiekalu turėtų būti daržovių.
Ką pati savo mityboje taikau ir ką rekomenduoju savo klientams, kad gamintų savo patiekalus taip, jog juose vienokiu ar kitokiu pavidalu būtų daržovės. Kaip tai galėtų atrodyti praktiškai? Pateiksiu jums vienos dienos meniu:
Pusryčiams – omletas su salotomis
Užkandžiui – daržovių sultys ar daržovių lazdelės su avokadų užtepėle
Pietūs – jautienos kepsnys su žiedinių kopūstų koše ir raugintais kopūstais
Vakarienė – cukinijų makaronai su jūros gėrybėmis.
Turėkite omenyje, kad daržovių trūkumas mityboje yra žymiai pavojingesnis žmogaus sveikatai nei didesnis ar mažesnis kiekis su jais suvartotų žemės ūkio ir maisto pramonėje naudojamų cheminių medžiagų.
PATARIMAI:
- Labai svarbu, kad mityboje netrūktų gerųjų riebalų – ypač tyro, nerafinuoto, šalto spaudimo alyvuogių aliejaus, alyvuogių, avokado ir pan. Riebalai reikalingi tam, kad organizmas galėtų įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus: A, D, E ir K. Visiems puikiai žinomas dalykas, kad išsispaudus morkų sultis, į jas reikia įpilti aliejaus. Tą darome tam, kad galėtume lengviau įsisavinti betą-karoteną. Bet lygiai ta pati taisyklė galioja ir kitoms daržovėms, salotoms. Todėl nebijokite salotų, daržovių troškinių ar sriubų pagardinti sveikaisiais riebalais.
- Jeigu kalbėtume apie apdorotas daržoves, tai vienas geriausių būdų, padedančių labiausiai išsaugoti daržovėse esančias maistines medžiagas, būtų trumpas daržovių virimas garuose.
- Kai kurias daržoves netgi naudingiau valgyti apdorotas nei žalias, pavyzdžiui, pomidorus. Apdoroti pomidorai turi žymiai daugiau antioksidanto likopeno nei žali. Likopenas gerina prostatos veiklą, kraujagyslių darbą. Špinatus, lapinius burokėlius taip pat geriau valgyti apdorotus, nes juose yra oksalo rūgšties, kuri trukdo kalcio ir geležies įsisavinimui bei neigiamai veikia žarnyną. Trumpai pakaitinus šias daržoves, oksalo rūgšties kiekis žymiai sumažėja. Panašiai yra ir su kryžmažiedėmis daržovėmis (brokoliu, kopūstu, žiediniu kopūstu, lapiniais kopūstais) – juose yra goitrogenų, kurie gali blokuoti skydliaukės hormono tiroksino gamybą. Tad trumpas šių daržovių apdorojimas taip pat padeda neutralizuoti goitrogenų poveikį. Tik norėčiau iš karto pabrėžti, kad šių daržovių reikėtų suvalgyti labai didžiulius kiekius, jog juose esantys goitrogenai tikrai padarytų skydliaukei neigiamą poveikį. Tad net skydliaukės problemų turintiems žmonėms nedidelis kiekis žalių kryžmažiedžių daržovių tikrai nepakenks.
- Daržoves reikėtų valgyti ne tik apdorotas, bet, jei virškinimas nesutrikęs, būtinai jas įtraukti ir žalias.
RUDENS SPALVOS MŪSŲ LĖKŠTĖJE
Norėčiau jus trumpai supažindinti su rudeninių daržovių nauda.
BUROKĖLIAI
Burokėliai per daugelį metų nusipelno garbingo kraujo toniko vardo. Ir ne be reikalo, jie tikrai puikiai padeda atstatyti kraują, ypatingai tiems žmonėms, kuriuos kankina mažakraujystė. Burokėliuose yra geležies, magnio, kalcio, kalio, natrio, vitamino C ir kitų naudingų maistinių medžiagų. Todėl suvalgyti keletą šaukštų burokėlių (žalių, fermentuotų ar virtų) per dieną, galėtų būti vienas iš būdų, padedančių užtikrinti pakankamą vitaminų ir mineralų kiekį savo mityboje. Be to, burokėliai yra labai naudingi detoksikaciniams procesams. Tiek pačiuose burokėliuose, tiek jų lapuose yra medžiagų, padedančių apsaugoti kepenis ir skatinančių tulžies išsiskyrimą. Burokėlių lapai turi visas maistines medžiagas, kurias galime rasti ir šakniavaisyje, bet lapuose yra žymiai didesnis karotenoidų kiekis. Todėl būtų naudinga išsiugdyti įprotį naudoti ne tik burokėlio šaknį, bet ir lapus.
BROKOLIS, jei darytume konkursą, greičiausiai laimėtų pirmąją vietą iš daržovių dėl labai gausaus maistinių medžiagų kiekio juose. Brokoliuose rasime didelį kiekį karotenoidų, vitamino C, B grupės vitaminų, kalcio, fosforo, kalio. Juose taip pat gausu indolų, kvercetino ir glutationo, t.y. medžiagų, kurios pasižymi stipriomis priešvėžinėmis savybėmis.
KOPŪSTAS
Kalbant apie KOPŪSTĄ labiausiai norėčiau išskirti porą dalykų. Pirma, kad jis nuo senovės vertinamas dėl gausaus vitamino C kiekio. Labai gausiai jį žiemos metu naudodavo šiauriniame klimate gyvenantys žmonės, siekiant sustiprinti imuninę sistemą. Ne be reikalo, ir Lietuvoje žiemos sezonu rauginti kopūstai karaliauja mūsų lėkštėse. Antras dalykas, kuo mane sužavėjo kopūstai, tai savo unikaliomis savybėmis gydant skrandžio opeles. Ar teko girdėti apie vitaminą „U“? Taip 1952 m. mokslininkai pavadino rastą medžiagą kopūstuose, kuri padėjo 100 pacientų su skrandžio opelėmis pajusti labai greitą simptomų palengvėjimą ir sugydyti žaizdeles skrandyje. Ir sugijimas buvo žymiai greitesnis nei vartojant vaistus. Ir savo praktikoj ne kartą teko naudoti kopūstų sulčių protokolą gydant skrandžio opeles. Rezultatai buvo labai geri. Nuoširdžiai likau sužavėta šios daržovės unikaliomis savybėmis. (P.S. Vitaminas U, nes opelė angliškai vadinasi ulcer).
MORKOS
Tyrimai rodo, kad tik kelių morkų suvalgymas per dieną gali turėti labai teigiamą įtaką sveikatai: sumažinti cholesterolį ir plaučių vėžio riziką tarp rūkančių žmonių. Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dalyką, kad beta karotenas, randamas morkose, mažina plaučių vėžio riziką rūkantiems žmonėms, bet sintetinis beta karotenas papildų pavidalu – tą riziką didina. Tai tik dar karteli parodo, kad mes didžiausią dėmesį turėtume skirti savo mitybai ir stengtis kuo daugiau maistinių medžiagų gauti būtent per maistą, o ne per „piliules“.
PORAS, SVOGŪNAI, ČESNAKAI
Labai mėgstu porus ir jie mano mityboje užima svarbią vietą. Vieno poro suvalgymas užtikrina visos savaitės prebiotikų, t.y. maisto gerosioms bakterijoms, kiekį. Tad tikrai verta šią daržovę įtraukti į savo mitybos racioną. Tiek svogūnai, tiek česnakai pasižymi stipriomis antibakterinėmis savybėmis. Taip pat jie padeda išvengti kraujo krešulių ir pasižymi kraują skystinančiomis savybėmis. O tai padeda mažinti padidėjusį kraujo spaudimą.
Čia pateikiau tik keletą daržovių pavyzdžių ir jų naudingiausias savybes, bet, kaip matote, visos jos turi unikalių savybių, todėl ir svarbu, kad būtų kuo didesnė daržovių įvairovė, siekiant gauti maksimalią naudą.
STEBUKLINGOS PRIESKONIŲ SAVYBĖS
Gyvenimas man buvo suteikęs dovaną – draugystę su žmonėmis iš Indijos. Turėjau unikalią galimybę praleisti atostogas Keraloje indų šeimoje. Ir buvau maloniai nustebinta prieskonių įvairove ir gausa jų gaminamuose patiekaluose. Šios atostogos mane įkvėpė pasidomėti gydomosiomis prieskonių savybėmis (su kai kuriomis iš jų jus supažindinsiu šiame straipsnyje). Tik norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad prieskoniai turi unikalių maistinių medžiagų, kurių nesurasime jokioje daržovėje, pavyzdžiui, ciberžolėje yra randamas kurkuminas, kuris pasižymi stipriomis priešvėžinėmis savybėmis, juodgrūdės aliejuje – timochinonas, kuris stipriai gerina imuninę sistemą ir pan. Todėl į kasdienę savo mitybą būtina įtraukti ir prieskonius. Kuo jų daugiau, tuo geriau.
CIBERŽOLĖ
Ne retai vadinama Indijos auksu, prieskonių karaliene. Greičiausiai Indijoje ciberžolės rastume visuose patiekaluose. Tai vienas labiausiai moksliškai ištyrinėtų prieskonių. Šis prieskonis pasižymi labai stipriomis priešuždegiminėmis savybėmis. JAV MD Andersono vėžio centre buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad ciberžolė, siekiant sumažinti uždegiminius procesus, yra efektyvesnė už aspiriną ir ibuprofeną. Savo darbinėje praktikoje taip pat turėjau nuostabių rezultatų su ciberžole. Viena mano klientė turėdavo labai skausmingas mėnesines. Tokias skausmingas, kad dvi pirmosios dienos būdavo tiesiog išbraukiamos iš jos gyvenimo. Prireikė trijų mėnesių ciberžolės ekstrakto vartojimo ir uždegimai tiek sumažėjo, kad šiai merginai prasidėjus mėnesinėms net nereikėjo vaistų nuo skausmo. Ciberžolė turi ne tik šias naudingas savybes. Ji labai plačiai išnagrinėta dėl savo priešvėžinių savybių, ji gerina kraujo cirkuliaciją, greitina žaizdų gijimą, mažina galvos skausmą. Tai prieskonis, kurį turėtų žinoti ir naudoti kasdienėje savo virtuvėje visi žmonės.
Kur galite panaudoti ciberžolę?
- Įpilkite į keptuvę aliejaus, įdėkite ciberžolės, daržovių ir trumpai pakepinkite.
- Dėkite ciberžolės į savo įprastus paukštienos, mėsos, žuvies patiekalus, į troškinius, kiaušinienę.
- Įdėkite ciberžolės į pakepintus svogūnus.
- Ciberžole gardinkite savo užtepėles ir salotų padažus.
- Įdėkite ciberžolės į ištirpintą sviestą ir užpilkite ant patroškintų daržovių.
ANYŽIUS – žarnyno draugas
Gydomosios savybės:
Anetolis, randamas anyžiuje, pasižymi žarnyną raminančiu poveikiu. Jis suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą, kuri padeda atpalaiduoti ne tik žarnyno raumenis, bet ir kvėpavimo takų. Todėl gali būti naudingas žmonėms, kuriuos kankina skrandžio, žarnyno ar bronchiniai spazmai. Anetolis taip pat pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, kurios gali pagelbėti sergant astma.
Libane anyžius yra labai plačiai naudojamas kaip priemonė nuo vidurių užkietėjimo. Norėdami palengvinti tuštinimąsi, libaniečiai geria vandenį, kuriame buvo išmirkintos anyžiaus sėklos.
Anyžius taip pat gali pagelbėti žmonėms, turintiems blogą burnos kvapą. Tiesiog pakramtykite keletą jo sėklų.
Įdomūs faktai:
XIV a. anyžiaus poreikis buvo toks didelis, kad Anglijos karalius Edvardas I nutarė jį traktuoti kaip vaistą ir apmokestinti. Surinktus pinigus karalius panaudojo Londono tilto taisymui.
Patarimai:
- Geriausia anyžiaus sėklas naudoti ne maltas. Sumaltos jos gana greitai praranda savo naudingąsias savybes, todėl, jeigu susimalate ar nusiperkate jau sumaltas, turėtumėte jas sunaudoti gana greitai – per kelis mėnesius. Jei spintelėje turite jau “užsilaikiusio” malto anyžiaus, geriau apskritai jį išmeskite.
- Anyžiaus sėklas laikykite orui nepralaidžiame indelyje, tamsioje vietoje. Taip jas galima išlaikyti net iki trejų metų.
- Anyžius labai puikiai dera su pipirais, cinamonu, gvazdikėliu, kmynais, kalendra, pankolių sėklomis, muskato riešutu.
- Galite anyžių naudoti salotų padažų paskaninimui, marinatams. Dėkite jo į daržovių troškinius, sriubas, jūros gėrybių patiekalus.
GVAZDIKĖLIS – dantų skausmo malšintojas, uodų priešas
Gydomosios savybės:
Viena iš pagrindinių gvazdikėlių veikliųjų medžiagų yra eugenolio eterinis aliejus. Jis veikia kaip silpnas anestetikas. Odontologijos žurnale buvo minima, kad gvazdikėlių aliejus savo veiksmingumu prilygsta anestetikui benzokainui. Gvazdikėlių aliejus taip pat gerina cirkuliaciją, todėl, kai juo patepame vietą aplink skaudantį dantį, kraujagyslės prie dantenų prasiplečia, taip leisdamos didesniam kraujo kiekiui pasiekti skaudančią vietą, tai suteikia šilumos ir skausmą malšinantį poveikį. Jis yra analgetikas – mažina skausmą, turi uždegimą slopinantį poveikį – mažina patinimą bei pasižymi antibakterinėmis savybėmis – padeda kovoti su infekcijomis. Šios gvazdikėlio savybės yra naudingos ne tik žmonėms, kurie patiria skausmą, bet taip pat ir tiems, kurie kovoja su dantenų uždegimu, periodontitu, stomatitu.
Gvazdikėlių aliejus gali būti jums pačiu geriausiu draugu vasarą siekiant apsisaugoti nuo uodų įkandimų. Jeigu sėdite savo terasoje ir norite atbaidyti uodus, išmėginkite paprastą būdą – perpjaukite citriną ir į ją prismaigstykite gvazdikėlių. Šis skleidžiamas kvapas uodams labai nepatinka.
Įdomūs faktai:
Senovės Kinijos imperijoje Han dinastijos laikais niekam nebuvo leista kalbėti su imperatoriumi be gvazdikėlio burnoje.
Patarimai:
- Gvazdikėliai puikiai dera su pipirais, cinamonu, kardamonu, čili, kmynais, kalendra, imbieru, ciberžole, muskato riešutu.
- Svarbu patiekaluose jų nepadauginti – užtenka vos kelių gvazdikėlių.
- Paruošus patiekalą, nepamirškite jų išimti. Kad būtų tą lengviau padaryti, jeigu gaminate ne saldų patiekalą tada galite pamėginti į nedidelį svogūną įsmeigti kelis gvazdikėlius – taip bus lengviau juos vėliau surasti ir išimti.
ROZMARINAS – barbekiu apsauga
Gydomosios savybės:
Rozmarinas turi daug puikių savybių, bet norėčiau atskleisti vieną, kuri dažnai lieka nepaminima. Daugeliui tikriausiai teko girdėti, kad apskrudusi mėsa turi kancerogenų, t.y. medžiagų, galinčių sukelti vėžį. Kepant aukštoje temperatūroje ilgesnį laiką susidaro heterocikliniai aminai (HCA). Jie yra kaupiami organizme, gali pažeisti žmogaus DNR ir provokuoti onkologinių ligų atsiradimą. Kuo šioje situacijoje galėtų pagelbėti rozmarinas? Jis turi labai daug, stiprių antioksidantų, kurie padeda “neutralizuoti”, sumažinti HCA kiekį.
Austrijoje buvo atliktas tyrimas – mėsainiai buvo kepami 20 min. 180 C temperatūroje. Kepant mėsainius HCA kiekis vis didėjo. Prieš dedant kepimui kitus mėsainius, mokslininkai pabarstė juos rozmarinu ir tada įdėjo kepti tokiam pat laikui ir temperatūrai. Ką mokslininkai pastebėjo? Kad užbarsčius rozmarino, HCA kepant mėsainius sumažėjo net 61%.
Patarimai:
- Rozmarinas puikiai dera su baziliku, lauro lapais, cinamonu, gvazdikėliu, kalendros sėklomis, česnaku, muskatu, raudonėliu, šalaviju, čiobreliu, saulėje džiovintu pomidoru.
- Rozmarinas turi daug eterinių aliejų, todėl jei jo patiekaluose padauginsite, jis užgoš kitus prieskonius. Tad rozmarino kiekiu patiekaluose nepiktnaudžiaukite ir galite jį dėti tiesiog patiekalo gaminimo pabaigoje.
KALENDROS SĖKLOS – pilvo draugės
Gydomosios savybės:
Kalendrų sėklos pasižymi labai teigiamomis savybėmis sprendžiant tokius negalavimus kaip dirgliosios žarnos sindromas. Jos padeda mažinti spazmus, atpalaiduoti pilvo raumenis. Taip pat gerina virškinimą, mažina pilvo pūtimą.
Patarimai:
- Kalendra yra labai naudingas prieskonis, kurį galima dėti praktiškai visur.
- Visada kalendrą naudokite su kitais prieskoniais. Ypatingai gerai dera su kmynais.
- Praktiškai yra neįmanoma įdėto kalendros į patiekalus per daug. Be to, kalendra gali netgi ištaisyti virėjo klaidas. Pavyzdžiui, jeigu kokio nors prieskonio įdėjote per daug, įdėkite tokį pat kiekį maltos kalendros ir tai turėtų padėti ištaisyti šią klaidą. Ypatingai šis patarimas tinka, jei patiekale padauginote gvazdikėlio ar cinamono.
- Jei norite, kad kalendra turėtų intensyvesnį skonį, visada prieš sumalant kalendrų sėklas, jas paskrudinkite.
- Kalendra yra ganėtinai jautri karščiui, todėl šiuos prieskonius geriausia dėti patiekalo gaminimo pačioje pabaigoje ar jau netgi į pagamintą patiekalą.
BENDRI PATARIMAI:
- Prieskoniai savo šviežumą geriausiai išlaiko, jei yra laikomi dėžutėse ar stikliniuose indeliuose. Jeigu nusiperkate prieskonių, kurie yra plastikinėje pakuotėje, grįžę namo persidėkite juos į orui nepralaidžias dėžutes ar stiklinius indelius.
- Laikykite prieskonius vėsioje, tamsioje vietoje. Karštis, drėgmė, tiesioginiai saulės spinduliai gali paspartinti prieskoniuose esančių naudingų savybių praradimą.
- Kai gaminate, nelaikykite ilgą laiką prieskonių su atidarytu dangteliu. Išsiugdykite įprotį vos tik panaudojus prieskonius, iškart užsukti dangtelį ir padėti juos atgal į tamsią, vėsią vietą.
- Jeigu norite, kad jūsų prieskoniai kuo įmanoma labiau atskleistų savo skonio ir kvapo savybes, geriausia juos patiems susimalti jau prieš pat naudojimą arba susimalti nedidelį jų kiekį, kurį galėtumėte sunaudoti per ganėtinai trumpą laiką.
- Jeigu laikomi idealiomis sąlygomis, sumalti prieskoniai gali išsilaikyti apie metus, ne malti – 2-3 metus. Seni prieskoniai praranda savo skonio ir gydomąsias savybes. Jeigu savo spintelėje turite prieskonių, kurie “užsilaikė”, geriau juos išmeskite ir įsigykite šviežių.
- Kaip galite patikrinti maltų prieskonių šviežumą? Atidarykite prieskonių dėžutę, pridėkite prie nosies ir pauostykite. Jeigu aromatas (kvapas) labai silpnas, geriau tokius prieskonius išmeskite.
- Kaip patikrinti grynuosius (ne maltus) prieskonius? Patrinkite juos švelniai tarp pirštų. Jeigu prieskoniai vis dar yra šviežūs, jie turėtų išskirti nedidelį kiekį eterinio aliejaus, kurį jūs turėtumėte užuosti.
- Daugelį (bet ne visus) grynųjų prieskonių yra naudinga prieš sumalant šiek tiek sausai paskrudinti. Svarbu, kad jūs tą padarytumėte teisingai, t.y. prieskoniai turėtų paruduoti, bet neturėtų sudegti, susvilti. Prieš sumalant, paskrudinti prieskoniai turėtų atvėsti. Taip pat turėkite omenyje, kad prieskonius reikia skrudinti atskirai, t.y. nesumaišyti ir neskrudinti vienu metu skirtingų prieskonių, nes jie gali paruduoti ne vienodu laiku.
