Straipsnį parengė medicinos gydytoja, kosmetologė, endobiogeninės medicinos gydytoja Vida Sakavičienė
Endobiogeninė medicina – tai individualizuota medicina. Tai diagnostikos ir gydymo metodas, taikomas konkrečiam asmeniui pagal jo esamą fizinę ir psichinę savijautą. Endobiogeniką dar galima vadinti psichoneuroendokrinologija. Jos pradininkai – Dr. Kristianas Durafuras ir Dr. Žanas Klodas Laprazas.
Endobiogenika trumpai
Endobiogenika pradėta taikyti aštuntajame XX amžiaus dešimtmetyje. Lietuvoje jau skaičiuojamas dešimtmetis, kai nemažai gydytojų į pacientą žiūri holistiniu požiūriu ir remiasi endobiogeniniais principais. Apklausos ir apžiūros pagalba, įvertinus kraujo tyrimo funkcinės biologijos rodiklius ir indeksus, endobiogeninės medicinos gydytojas gali suprasti, kas vyksta paciento organizme, kaip palaikoma organizmo homeostazė.
Homeostazė – tai organizmo savireguliacijos procesas. Kai kuri nors organizmo sistema išsiderina, organizmas įjungia savireguliacijos mechanizmus ir bando grįžti į pusiausvyrą. Ne visada pačiam organizmui tai pavyksta padaryti, tuomet endobiogeninės medicinos specialistas gali padėti atstatyti pusiausvyrą.
Endobiogenikos tikslas
Endobiogenikos tikslas – pagal bendrus ir hormoninius tyrimus nustatyti tikrąją ligos priežastį ir parinkti individualizuotus gydymo metodus, kurių pagrindą sudaro augalinės tinktūros, nes augalai turi geresnį įsisavinimą. Endobiogenikos požiūriu viskas, kas vyksta mūsų organizme, yra svarbu – pradedant nuo psichologinės savijautos, asmenybės bruožų, fizinės išvaizdos, įgimtų ir įgytų kūno bruožų ir baigiant tam tikrų ligų simptomais.
Limfedema ir endobiogenika
Endobiogeniniu požiūriu limfedemai yra svarbūs trys komponentai – tai kongestija (sąstovis), uždegimas ir imuniteto išsiderinimas. Iš kraujo tyrimo jau galima pamatyti šiuos pakitimus. Jeigu turime klasikinį kraujo tyrimą, uždegimą galime vertinti pagal leukocitų skaičių, eritrocitų nusėdimo greitį ir C reaktyvaus baltymo kiekį.
Endobiogeninės medicinos gydytojas vertina pagal funkcijų biologinius tyrimus, išskaičiuotus pagal endobiogenines formules. Turime aiškius konkrečius indeksus – Splanchnic congestion (parodo sąstovį vidaus organų kraujotakoje), Inflammation index (parodo uždegimo lygį organizme), Interleukin index (galime matyti imuninės sistemos aktyvumą).
Kodėl svarbu įvertinti kongestiją?
Kongestija – tai cirkuliuojančių skysčių padidėjimas kraujagyslėse, tam tikrame organe ar organų sistemoje. Jei kraujagyslėse padidėja cirkuliuojančio skysčio kiekis, jis automatiškai pereina į tarpląstelinį skystį, o iš ten – į limfagysles. Turime perpildytą limfinę sistemą. Kongestija gali būti pasyvi – kaip atsakas į mechaninę kliūtį. Gali būti ir aktyvi – alimentarinė, kai maiste trūksta baltymų. Labai svarbu patikrinti bendrą baltymo kiekį organizme. Jei baltymo yra mažai kraujotakoje, dalis skysčių gali eiti į audinius dėl osmotinio slėgio. Kartais pilnavertė mityba gali išspręsti limfos edemų atsiradimo problemas.
Limfedema ir uždegimas
Kita svarbi sąlyga limfedemos atsiradimui yra uždegimas. Endobiogeniniuose indeksuose turime Inflammation index. Visada turime koreguoti uždegimą. Iš endobiogeninių indeksų įvertiname metabolizmo aktyvumą. Jei matome hipermetabolizmą, suprantame, kad yra uždegimo potencialas, nes yra daug apykaitos produktų, kuriuos reikia pašalinti iš organizmo. Endobiogenikoje turime daug augalų, mažinančių uždegimą. Tai vaistinė dirvuolė, juodieji serbentai, šeivamedis ir kt.
Hormoninės ašys
Kuo svarbios hormoninės ašys endobiogeninės medicinos gydytojui? Ką jis gali iš jų pamatyti?
Tireotropinė ašis: žinome, kad jei silpna skydliaukė, kraujagyslės ir limfagyslės bus atsipalaidavusios, todėl turėsime stazę. Gali padidėti svoris, atsirasti periferinė kojų edema. Jei bus skydliaukės hiperfunkcija, tikėtinas hipermetabolizmas ir daug laisvųjų radikalų. Aktyvi skydliaukė labai aktyvuoja mitochondrijas, o hiperfunkcija skatina aktyvią kongestiją.
Kortikotropinė ašis: analizuosime Cortisol indeksą. Kortizolis perskirsto eozinofilus, sukelia jų migraciją į limfoidinius organus: limfmazgius, kaulų čiulpus, blužnį, čiobreliaukę. Vertiname Adaptacijos indeksą (kaip organizmas sugeba prisitaikyti prie streso). Ūmaus streso metu dominuoja kortizolis, o lėto streso metu jis nebe toks aktyvus, tačiau aktyvuojasi putliosios ląstelės. Užsitęsus stresui ir susidarius daug uždegiminių medžiagų, jos prisideda prie limfinės stazės. Atsiranda aktyvi kongestija.
Limfedema ir vidaus organai
Vertindami limfedemą, visada atsižvelgiame į kepenų būklę: atliekame apžiūrą, palpaciją ir įvertiname endobiogeninius indeksus. Jei reikia, parenkame kepenis drenuojančias tinktūras. Labai tinka margainis, kiaulpienė, dilgėlė, varputis, liepos žiedai.
Endobiogeniniu požiūriu svarbi ir kasa. Kasą puikiai drenuoja vaistinė dirvuolė, cikorija ar paprastasis rėžiukas.
Limfedemos patofiziologijoje labai svarbi venų funkcija, todėl atskirai limfedemos negalime likviduoti, jei nebalansuosime viso organizmo. Reikalingas judėjimas, mityba, gyvensenos būdas ir specialistų pagalba.
