Fizinis aktyvumas onkologijoje
Paskaitų medžiaga dalyviams
Paskaitų medžiaga dalyviams
Naujausi mediciniai tyrimai vis dažniau konstatuoja faktą, kad vėžio gydymas privalo būti neatsiejamas nuo fizinio aktyvumo gydymo metu ir po jo sekančioje reabilitacijoje.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje apie 80 proc. vaikų ir paauglių nepasiekia rekomenduojamo fizinio aktyvumo kiekio. Visi vaikai ir paaugliai kasdien turėtų sukaupti mažiausiai 60 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos.
Straipsnį parengė Ingrida Kuprevičiūtė – gydomosios mitybos specialistė, „Gydanti lėkštė“ įkūrėja.
Anksčiau vėžio gydymas buvo fokusuotas į išgyvenamumą, tačiau nebuvo kalbama apie gyvenimo kokybę po ligos. Bėgant laikui imta koncentruotis būtent į kokybišką gyvenimą pasveikus.
Pagaliau išėjo ilgai laukta knyga, kurioje kartu su kolegomis sudėjome savo žinias, patirtį ir meilę. Manau, kad šis mūsų kolektyvinis darbas taps jūsų kelrode žvaigdže sunkioje kelionėje su vėžiu.
Kaunietis Virginijus Šaulys prieš šešerius metus išgirdo negailestingą, jau gerokai pažengusio kasos vėžio diagnozę, tačiau nepalūžo. Sutelkęs visas jėgas, kovojo ir sugebėjo išgyventi.
Visose epochose žmonija ieškojo eleksyro nuo senatvės, ligų, tačiau panacėjos taip ir neatrado. Niekas nesugebėjo sukurti piliulės, gebančios žmogų pastatyti ant kojų. Mano nuomone, artimiausias šiai piliulei atitikmuo – judėjimas.
Straipsnį parengė psichologė – psichoterapeutė, knygos „Septynios didžiosios nuodėmės psichologo kabinete“ autorė Lina Vėželienė.
Būdama 25 metų pradėjau jausti diskomfortą kojose. Iš pradžių sunkumą bei maudimą jausdavau tik po ilgo sėdėjimo arba sunkios darbo dienos.